Geras anekdotas
Mano mergina mirė. Aš buvau paklaikęs iš skausmo ir prisiekiau visą likusį gyvenimą likti ištikimas jos atminimui. Iš pradžių buvo lengva laikytis savo priesaikos, nes mano sielvartas buvo toks didžiulis, kad net negalėjau pagalvoti, jog pajėgčiau prisiliesti prie kitos panelės. Tačiau netrukus mane pradėjo vilioti viena jos draugė. Aš, žinoma, priešinausi jos vilionėms.
- Tu tikrai žavi, miela ir gundanti, - sakiau jai, - bet aš negaliu būti su tavimi. Atleisk.
Tačiau mano atsikalbinėjimai jos nesustabdė. Ji toliau šaudė savo žvitriomis akelėmis, šnabždėjo švelnius žodžius, lyg netyčia vis paglostydavo mane savo mažomis, šiltomis rankytėmis. Ir vieną kartą aš nebeišvėriau. Net nepajutau, kaip atsidūriau jos glėbyje...
Kunigas paprašė mus išeiti, nes visi tie rūbų šnarėjimai, mūsų aikčiojimai, bučiniai, dejonės ir dūsavimai trukdė kitiems gedintiems susikaupti.
UAB „Geradariai“
+370 687 45880
Mes Facebooke