Gera istorija

Vaikystėje aš mėgau daryti tokį pokštą. Į arbatą įlašindavau mažulytį lašelį jodo. Nuo jo arbatos skonis ir spalva visai nepasikeisdavo. Tačiau, jei į tokią arbatą pamirkai batono riekelę, tai ji nusidažo skaisčiai mėlyna spalva. Tai va, atsisėdu, būdavo, su tokia arbata per kokį nors balių prie stalo ir ramiai sau kramsnoju batoną, mirkydamas jį į arbatą. Pamažu pokalbiai prie stalo imdavo tilti ir pagaliau, pakėlęs galvelę, pamatydavau, kad visi susirinkusieji atsisukę į mane ir, išsproginę iš baimės akis, stebi mano užkandžiavimą.